Ylakių miestelio istorinė dalis

Architektūros paminklai

Kontaktai

Ylakiai pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėti 1568 m. Jokūbo Laskovskio sudarytame Grūstės valsčiaus plane. 1684 m. gyveno 47 (ar 48 ?) šeimos, veikė karčema. 1625 m. Leonui Sapiegai tapus Skuodo dvaro savininku, jo iniciatyva Ylakiuose apie 1640 m. buvo pastatyta pirmoji medinė bažnyčia. 1701 m. Aleksandras Sapiega pastatė naują taip pat medinę bažnyčią. Nuo 1717–1725 m. (ar 1684 m.?) Ylakių kaimavietė iš linijinio plano perplanuota į stačiakampio plano formos miestelį su pagrindinėmis gatvėmis, sueinančiomis į stačiakampio plano turgaus aikštę. 1725 m. Ylakių vaikystės inventoriuje kaimavietė jau vadinama miesteliu, kuriame suplanuotos 8 gatvės, 33 sklypai. Nepaisant Sapiegų giminės pastangų Ylakiuose suformuoti prekybos ir amatų centrą, miestelis augo lėtai. 1737 m. jame gyveno 55 šeimos. 1785 m. perstatyta Ylakių bažnyčia. XIX a. pr. Ylakiai tapo valsčiaus centru. Nuo 1804 m. veikė parapijinė mokykla. XVIII a. pab. miestelis pradėjo plėstis Skuodo kryptimi artėdamas prie Stripinų kaimo, kuris 1684 m. dar neminimas, bet minima, kad jame 1774–1799 m. buvo 11 dūmų. Taip prie miestelio buvo prijungtas ir Stripinų kaimas. Už Sapiegų dalyvavimą 1831 m. sukilime Skuodo bei Sedos valdos buvo paimtos į valstybės iždą. Tuo metu 1833 m. Ylakiuose buvo 60 namų (vienas mūrinis), medinė bažnyčia, 5 krautuvės ir 6 smuklės. 1874 m. Ylakiuose kilo gaisras, sudegė 41 sodyba bei sinagoga. 1894 m. buvo pastatyta mūrinė dvibokštė Viešpaties Apreiškimo Švč. M. Marijai bažnyčia. Taip pat buvo sinagoga, evangelikų liuteronų maldykla bei valstybinė mokykla, žydų mokykla, valsčiaus valdyba, 2 špitolės, 35 krautuvės, 11 aludžių. 1897 m. duomenimis Ylakiuose gyveno 1367 gyventojai, iš kurių 775 buvo žydų tautybės. 1911 m. ir 1917 m. kilo gaisrai. Nuo 1919 m. Ylakiai priskirti Mažeikių apskričiai. Apie 1925 m. pastatyta medinė sinagoga, mūrinė pieninė ir mokykla. Iki 1930–1932 m. atstatyti visi aikštę formavę pastatai. 1931 m. pagal Mažeikių apskrities inžinieriaus P. Lelio projektą buvusioje Stripinų kaimavietėje pastatyta mūrinė evangelikų baptistų bažnyčia. 1930–1932 m. akmenimis išgrįsta aikštė ir pagrindinės gatvės. 1940 m. vasarą Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą dauguma gyventojų repatrijavo į Vokietiją. 1941 m. buvo nužudyti 475 miestelio gyventojai, kurių dauguma buvo žydų tautybės. 1944 m. spalio 8 d., kai Ylakius užėmė Sovietų kariuomenė, miestelio pastatai nenukentėjo. 1949 m. Ylakiuose įsteigtas kolūkis, o nuo 1950 m. – tapo apylinkės centru.
Ylakių miestelio istorinė dalis – radialinis planinės struktūros tinklas, kurį formuoja pagrindinės Židikų, Dariaus ir Girėno, Šačių ir Sedos gatvės su netaisyklingo stačiakampio formos plano aikšte miestelio centre.
Istorinės dalies užstatymo bruožai – perimetriniam užstatymui būdingas gyvenamųjų pastatų išdėstymas ilguoju fasadu palei gatvės liniją, paliekant praėjimus-pravažiavimus tarp jų. Vyrauja kompaktiško tūrio, 1-2 a. su pastogėmis, ertikiais, mezoninais ir dvišlaičiais ar mansardiniais stogais namai. Būdingos plytų mūro ir medinės konstrukcijos, fasadų apkalimas medinėmis lentomis, langų apvadais. Sodybiniam užstatymui būdingas sklypo užstatymas mediniais ir mūriniais gyvenamosios ir ūkinės paskirties pastatais. Pastatai išdėstyti formuojant stačiakampį, daugiakampį ar trapecijos formos kiemą, gyvenamąjį namą ilguoju fasadu išdėstant palei gatvės liniją, atitraukiant nuo jos arba suformuojant sodybą sklypo gilumoje. Sodybose vyrauja vieno aukšto su pastogėmis, ertikiais, mezoninais ir dvišlaičiais stogais pastatai. Medinių konstrukcijų pastatams būdinga fasadų iš išorės apkalimas vertikaliai ar horizontaliai medinėmis lentomis, dekoravimas karnizinėmis lentomis, langų apvadai ir langinės, įprūdinės dvivėrės medinės durys iš gatvės pusės.
Ylakių miestelio istorinė dalis įrašyta į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registro registrinių vietovių sąrašą, unikalus kodas 17083, kuriam taikomi visi paveldosaugos reikalavimai.

Atsiliepimai

Komentuoti