VšĮ Skuodo rajono turizmo informacijos centras, duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas: 174585733

Skuodo ledinių kelių rojus

Parsisiųsti GPX
Trumpai apie maršrutą
Vidutinis
75 km
14.5 val.
18
Maršruto danga
50 % Asfaltas
47 % Žvyrkelis
2 % Miško kelias
1 % Vienvėžis

Maršrutas pateikiamas kartu su Pauliumi Bakučiu iš epas.cc. Nuotraukų autorius: Justas Juozaitis.

Skuodas - tai ryškiausius ledynmečio slinkimo požymius Lietuvoje turintis rajonas. Didelių akmenų ir keistų gamtos reiškinių čia netrūksta. Laikykitės, nes bus pelkių, riedulių ir maršruto vingrybių!

Iki Skuodo mums netrumpas kelias - Justas iš Vilniaus, aš iš Kauno. Atsiduriame čia vidurdienį, tad 73 km maršrutą nusprendžiame įveikti per dvi dienas. Su savimi turime palapinę, miegmaišius, kilimėlius ir optimalų nusiteikimą. Turizmo informacijos centre (šis dirba ilgas valandas) pasiklausinėjame apie lankytinas vietas, maršruto kokybę, maitinimą (mums praneša, kad kavinių nėra daug, bet jos puikios) ir pirmyn į trasą!

Maršrutą pavadinau ledinių kelių rojumi, nes daugelis kelių, kuriais važiavome (išskyrus trumpą 150 metrų atkarpą per mišką), buvo puikios kokybės, dviratis jais puikiai riedėjo, širdis dainavo - mano išankstinis skeptiškumas Skuodo atžvilgiu išgaravo - neatrastas puikios gamtos ir vieškelių kampelis.

Rekomenduoju prieš važiuojant parsisiųski navigacinį GPX failą į savo telefoną ar specialų navigatorių, kad būtų lengviau orientuotis. Sėkmės kelyje!


Komoot nuoroda, jeigu prireiktų: https://www.komoot.com/tour/2960342294

Kelionės eiga

Per parką pajudame link Skuodo muziejaus. Šį kartą jis uždarytas - atkreipkite dėmesį į darbo laiką - pvz. sekmadieniais neveikia. Internete randame, kad čia vyksta edukacijos, renginiai, parodos. Mums ne bėda - planuose įveikti nemažą atstumą. Pats parkas tikrai malonus - mums pravažiuojant jame vyksta vaikų šventė, į orą kyla balionai ir pripučiami batutai. Jame visaip kaip išsiraičiusi Bartuvos upė formuoja net kelias salas, per kurias veda pakabinami ir ne tilteliai. Ramiomis miesto gatvėmis, vėliau jaukiais laukų keliukais judame link Kubiliškės tvenkinio. Čia pasitinka stovyklavietė bei piliakalnis. Vaizdas nuo piliakalnio įdomus, nors pats piliakalnis vizualiai per daug neišsiskiria. Mus labiau sudomina čia einantys laiptai, kuriais reikia tai lipti žemyn, tai aukštyn, vėliau dar kartą leidžiamės prie Opalio upelio, kuris tuoj pat įteka į Bartuvą.
2.3 km
< 10 min.
Tuščiais žvyrkeliais judame link kito piliakalnio - Puodkalių. Keliukas vingiuoja pro kaimo turizmo sodybą ir užsisuka už jos. Prieš akis atsiveria gan įspūdinga aikštelė su ąžuolais ir uosiais, perimetru ją juosia piliakalnio šlaitai, pylimas. Čia kažkadais būta veiksmo - buvo įsikūrusi nemaža gyvenvietė. Pagalvoju, kad daug žygio dalyvių galėčiau čia sutalpinti - įkurti palapinių miestelį. Yra supynės, stalas su suolais ir šiukšliadėžė - viskas ko reikia ramiam buvimui gamtoje. Atsipalaiduoju ir jaučiu, kad po truputį įsijaučiu į gamtos ritmą. Užtrunkame, bet pagaliau pajudame. Dar asfaltu nusileidžiame apžiūrėti hidroelektrinės ir tvenkinio, o tuomet Mosėdžio link - čia pradžioj asfaltas, tada kelias pereina į malonius kaimo vieškelius su viena kita sodyba pakeliui. Prieš Mosėdį pamatome, kad už šimto metrų nuo kelio randasi Mosėdžio akmuo. Nors ir tvarkoma aplinka, nusprendžiame apžiūrėti. Aišku, akmenų šitoje kelionėje netruks, bet vistiek knieti gal šis akmuo bus pats įspūdingiausias.
9 km
40 min.
Į Mosėdį įriedame pro kapines, mus pasitinka saulėje nutvieksta koplytėlė, o netrukus ir Akmenų g., kurioje įsikūręs kone žymiausias Lietuvoje muziejus - Vaclovo Into sodyba. Nuo pirmų gatvės metrų jaučiasi, kad miestelis “kvėpuoja akmenimis” - iš jų ne tik kapinių sienos, bet ir gatvės padarytos. Palūkuriavus prie sodybos, sutinkame sodybos savininką - daktaro Vaclovo Into sūnų, taip pat Vaclovą. Nuostabą kelią jau vartai, o ką kalbėti apie vidų? Labai įdomus pokalbis užsimezga. Vaclovas labai energingai pasakoja apie tai kaip tėvas dirbo prie sodybos kūrimo, vadina jį “tėveliu”. Rekomenduojame užsukti, nepatikėsite kiek darbo įdėta. Aš pats buvau dar vaikystėje, bet supratimas apie didelį triūsą, kuris čia įdėtas, atėjo tik dabar. Būtinai apeikite visą ratą aplink sodybą - čia ir kalnai, ir tvenkiniai, sodai, ne tik iš viso pasaulio paštu bei visaip kaip atkeliavę labai skirtingi akmenys.
1.5 km
< 10 min.
 
320 m
< 10 min.
Prigėrę tiek informacijos privalome pasistiprinti ir skaniu maistu - judame Mosėdžio kavinės link. Čia valgome šaltibarčius, aptarnavimas malonus, yra kur patogiai palikti dviračius. O ir pačiame Mosėdyje neabejoju, kad yra pakankamai saugu.
280 m
< 10 min.
Šalia malūnas - jame įsikūrusi kita akmenų muziejaus dalis, o šalia net 14,5 ha ploto akmenų parkas. Sukame apžiūrėti skrupulingai įrengto apžvalginio tako, kol galų gale pakylame į apžvalginį tiltelį. Čia mus pasitinka saulėlydis. Net neįsivaizduoju geresnės akimirkos, jaučiuosi pakylėtas!
220 m
< 1 min.
Šiandienos paskutinė vyšnia - Šauklių riedulyno pažintinis takas. Iki jo veda puikus kelelis, eismo mažai - su Justu aptarinėjame dienos įvykius, kol jį pasiekiame. Dviračius prirakiname ir išeiname pėsčiomis - ieškome žadėtų Muflonų - avinų, kurie čia gyvena aptvare. Į aptvarą įeiname per specialius besisukančius vartus ir judame apžvalgos bokšto link. Įdėmiai dairomės, bet turbūt Muflonai jau sugulę kur nors maloniai miškelyje - pasislėpti jiems čia vietų netrūksta. Takas susideda iš gruntinio kelio, kuris pasiekia pelkę, o kita dalis yra pakelta, metalinė. Apeiti taką užtrunkame daugiau nei pusvalandį, atstumas - 2 kilometrai.
8 km
35 min.
Visai netoliese tako randasi Šauklių poilsiavietė. Puikiai sutvarkyta, yra stoginė, scena, daug suolų, tualetas. Ar dar reikia ko daugiau ieškoti? Pasėdime ant lieptelio, pasimėgaudami gulbių šeimynėlės vaizdu kitame krante, statome palapinę viduryje nušienautos žolės parkelio. Nesitikėjau, kad bus taip gerai. Tiesa įtariu, kad vidurvasarį čia nemažai uodų - nes gan pelkėta aplink.
290 m
< 10 min.
Ryte gaminame kavą, košę, tvarkomės ir judame Daukšių link. Per pusvalandį jau stovime prie parduotuvės - bet 08:30 ši dar uždaryta. Atsidaro nuo 9:00. Tenka luktelėti, bet skraidančios karvės mums gerokai praskaidrina ūpą. Parduotuvėje gauname išsvajotų bandelių, jogurto ir kitų sėkmingos kelionės skrandžio priedų. Sėdame prie mokyklos ant suolelio ir gan sėkmingai padaliname maistą į kelis kartus mažesnį tūrį - investuojame į sklandų mynimą.
920 m
< 10 min.
9 km
40 min.
Iš karto už miestelio mus pasitinka gan piktai platus žvyrkelis, bet mes nesame jo fanai - sukame link miško. Čia net kelis kartus sutinkame stirnų - kyla klausimas kodėl jos bėga į mus, o ne nuo mūsų. Su stirnų palyda pasiekiame nebenaudojamą geležinkelį. Niekur juo nenuvažiuosime.. Bet nieko, sukame lygiagrečiai jam ir randame išvažinėtą pravažiavimą per mišką. Sukandame dantis, nes matome, kad netrukus laukia puikus kelias - 150 metrų judame per mišką - užtrunkame tik kelias minutes, keliamės per geležinkelį ir mes vėl tiesiame kelyje, kuriame lygiai nulis automobilių - jaučiamės apdovanoti.
20 km
1.5 val.
Apdovanojimas tęsiasi iki Sriauptų gyvenvietės. Kertame plentą ir čia mus pasitinka Latvijos ženklai. 4 km puikiu miško žvyrkeliu, kaip kokiu asfaltu, riedame link pelkės. O pelkė čia yra mano viena iš favoričių Baltijos šalyse - Dunikos. Jau galvoju ar nebus papuvę lentos, bet pasirodo takas kaip tik šiuo metu baigiamas tvarkyti, o darbininkai nieko prieš, kad jį pabandytume. Kokybė nustebina. Pelkės tako ilgis - net 5 km. Jeigu judėtume pirmyn-atgal iki galo, jaučiu ne vieną valandą, pasižiūrime ir sukamės atgalios. Tako pradžioje yra stalas, suolai, šiukšliadėžė, vieta laužui kurti, medžių apsuptis ir informaciniai stendai.
4.7 km
20 min.
Iki pabaigos lieka visai nedaug - 11 km. Į Lietuvą įsukame pro Luknes ir dar aplankome miestelio parduotuvę - ten gauname ledų už eurą. Jų reikia tam, kad laimingi plentu grįžtume į Skuodą. Prasilenkiame su keliais mandagiais automobilių vairuotojais. Vėjas pučia nugaron, netrunka pasitikti Skuodo ženklas. Baigiame pramonine teritorija, kurioje įsikūrusi buvusi geležinkelio stotis.
4.5 km
20 min.
Mieste apsidovanojame skaniausiu maistu kavinėje “Vespera”, alkoholiniais ir nealkoholiniais kokteiliais. Laukia kelias namo, o pasistiprinus jis nei truputėlio neprailgsta - įspūdžiai užpildo mūsų mintis ir draugystę.
3.6 km
15 min.
Maršruto pabaiga
350 m
< 10 min.

Atsiliepimai

Komentuoti