Šiais metais Skuodas švenčia savo 770 gimtadienį. Tai puiki proga prisiminti jo istoriją, aplankyti pačias gražiausias, žymiausias, mieliausias vietas ir atrasti naujas. Tai padaryti bus lengviau, o gal ir įdomiau, jei dalyvausite mūsų žaidime "Septyni sėkmės vartai".

Visi žino, kad Skuodo herbe pavaizduota auksinė mūro siena su vartais ir trimis bokšteliais su kryžiais. Legenda pasakoja, kad tai buvo Skuodo pilies vartai. Tik kur stovėjo toji pilis niekas nepamena...Nuo to laiko daug vandens nutekėjo, keitėsi valdovai, santvarkos, vyko mūšiai, karai, keitėsi ir gražėjo Skuodo kraštas, jo kaimai ir miesteliai. Mes kviečiame pasižvalgyti po Skuodo rajoną ir surasti septynis vartus, simbolizuojančius septynis jo istorijos šimtmečius.

Pirmieji žaidimo vartai jūsų laukia Skuodo muziejuje.

Įsteigtas 1991 m. Skuodo rajono valdybos potvarkiu, pirmiesiems lankytojams duris atvėrė 1992 m., pažymint Skuodo miesto savivaldos 420-ąsias metines. Per truputį daugiau nei trisdešimt metų muziejuje buvo sukaupta per 20 000 tūkstančių eksponatų. Didžiąją dalį sudaro etnografiniai, istoriniai, tautodailės eksponatai. Nemažas archeologijos eksponatų rinkinys, kuriame unikalūs radiniai iš Apuolės, Klaišių, Klauseikių ir kitų piliakalnių, pilkapių bei kapinynų. 4 ekspozicinėse salėse veikia nuolatinės ekspozicijos: „Skuodo miesto formavimosi istorija“, „Skuodo krašto senieji kaimo amatai ir moterų darbai–Žemaičių troboje“, „Skuodo sportinės veiklos istorija“, „Skuodo krašto tautodailės istorija“. O minint įvairias šalies ir krašto istorines datas čia rengiamos laikinos ekspozicijos ir parodos iš muziejaus fondų, eksponuojami menininkų darbai, rengiami susitikimai su žymiais žmonėmis.

Apuolės piliakalnyje įrengti antrieji vartai, nors, tiesą sakant, jie yra pirmieji J Juk Apuolė – anksčiausiai rašytiniuose šaltiniuose paminėta gyvenvietė Lietuvoje, kur kažkada buvo viena garsiausių ir didžiausių kuršių pilių. IX a. Apuolėje buvo Ceklio žemės politinis, karinis ir ekonominis centras. Lietuvos ir Švedijos archeologai Apuolės piliakalnyje rado ne tik vertingų istorinių paliudijimų, bet ir unikalų ąžuolinį šulinio rentinį. Rimberto kronikoje aprašytos nuožmios 853–854 metų kuršių kovos su vikingais prie Apuolės pilies, kai, atrėmę danų puolimą, pilies gyventojai buvo priversti pasiduoti Švedijos karaliui Olafui, atiduoti jam daug ginklų, aukso ir sidabro. Visa tai galima pamatyti kasmetiniame istorinių rekonstrukcijų festivalyje 9 šimtmečio stiliumi, kuriame dalyvauja ir amatininkai, ir muzikantai. Ant Apuolės piliakalnio kasmet rugpjūčio mėnesį vyksta „Baltijos jūros regiono senovės genčių karybos ir amatų festivalis" – inscenizuotos Kuršių – vikingų kautynės ir viduramžių amatų pristatymai.

Tretieji sėkmės vartai laukia Ylakių miestelyje, jie gali pasirodyti truputį liūdni, nes tai Ylakių gyventojų žudynių vieta ir kapas. Bet mūsų istorija susideda iš pačių įvairiausių įvykių, nuo linksmiausių iki tragiškiausių, todėl nevalia užmiršti net pačių baisiausių jos puslapių.

Tikriausiai šiuos vartus bus sunkiausia surasti, todėl pateikiam tikslias koordinates: Ylakių gyventojų žudynių vieta ir kapas randasi Ylakių miestelio pietinėje dalyje, 60 m į rytus nuo Ylakių - Kadžių kelio, 55 m į šiaurę nuo žydų senųjų kapinių. Šioje vietoje 1941 m. liepos mėn. nužudyti 446 žydai, 25 lietuviai ir 4 karaimai.

Ketvirtieji vartai patys mistiškiausi, tai legendomis apipintas Raganos kalnas.

Raganos kalnu vadinama kalva yra Barstyčių miestelio pietvakariniame pakraštyje, kalvotoje, labai smėlingoje vietoje. Kalvos pavadinimą padavimai aiškina įvairiai: vieni mena, kad kalvoje mėgusios puotauti raganos; kiti, kad čia buvusi sudeginta ragana, treti sako, kad ant kalvos gyveno ragana. Pats populiariausias pasakojimas byloja, kad baudžiavos laikais Barstyčiuose gyvenusi ir baudžiauninkus kankinti labai mėgusi dvarininkaitė, kuri panaikinus baudžiavą pasikorusi ant kalvos. Ją žmonės laikė ragana, todėl kalvą ir pavadino Raganos kalnu. Dabar tai tiesiog gražus gamtos kampelis, menantis tolimą mūsų krašto praeitį.

Penktieji vartai yra Notėnuose, sename Skuodo rajono miestelyje, įsikūrusiame ant Notės upės kranto, nuo šios upės ir pavadinimas kilęs...

Čia stovi miestelio pasididžiavimas – Šv. Kotrynos bažnyčia. Iš Žemaitijos vyskupo Motiejaus Valančiaus laiško žinoma, kad pirmoji medinė bažnyčia Notėnuose pastatyta 1789 m. Gintališkės seniūno dovanotame žemės sklype. Nauja, išlikusi iki mūsų dienų Šv. Kotrynos vardo bažnyčia statyta 1906–1909 m. Bažnyčią puošia originalūs šventoriaus vartai, tapę ir viso miestelio simboliu. Iki Antrojo pasaulinio karo šių vartų abejose pusėse esančiose nišose buvo skulptūros, kurios per karą dingo. Visos vartuose esančios nišos užpildyti stiklu ir už jų įstatytais religinės tematikos paveikslais. Šventoriuje yra koplyčia, pastatyta XVIII a., ir neaukštas metalinis kryžius.

Gydytojo Vaclovo Into sodyba Mosėdyje yra šeštieji žaidimo vartai. Gydytojas Vaclovas Intas 1957 metais pradėjo dirbti Mosėdyje. Jis pradėjo tvarkyti ligoninės teritoriją, kūrė joje alpinariumus, akmenų kompozicijas, iškasė porą tvenkinių, užveisė nemažą parką, kuriame auga vietiniai ir tolimųjų kraštų dekoratyviniai medžiai ir krūmai. V. Into sodyboje surikiuoti akmenys pargabenti iš Ukrainos, Kazachijos, Karelijos, Mosėdžio ir visos Lietuvos laukų bei kitų vietovių. Mosėdiškiai dar prisimena daktarą vežantį, nešantį į savo sodybą įdomesnius akmenis, retesnius augalus iš tolimų ir artimesnių kelionių. Sodyboje išliko jo sukurtos akmenų ir medžių kompozicijos "Pilies kuorai", "Pagonių šventykla", "Vulkano krateris", "Kalnai", "Taupyklė", yra ir pirmasis akmuo, atgabentas dar 1957 m. Dabar sodyba rūpinasi V. Into dukra Danutė.

Lenkimų poilsiavietėje jūsų laukia septintieji sėkmės maršruto vartai. Poilsiavietė įrengta šalia į Kretingą vedančio kelio Lenkimų girininkijos miške. Iš buvusios pelkės miškininkai sukūrė patogią ir gražią poilsiavietę pušyne. Ten išlikusi unikali gamta, galima pamatyti perinčias gulbes. Gamtovaizdis įspūdingas - lyg taiga. Lenkimų pušynuose trūksta vandens telkinių, todėl įrengiant poilsiavietę iš pelkės buvo suformuotas pusės hektaro dydžio tvenkinys. Per tvenkinį buvo pastatyti du lieptai, įrengtos keturios didelės pavėsinės su baldais, persirengimo kabinos, tualetai, mašinų stovėjimo aikštelė. Čia visada smagu užsukti su draugais, šeimos nariais. Poilsiavietė graži visais metų laikais, atokvėpio valandėlę čia galima poilsio ne tik paužkandžiauti pavėsinėje ar atsivėsinti, kojas pamerkus į tvenkinio vandeni, bet ir prisirinkti mėlynių, grybų, pasigrožėti supamais vaizdais.

Nesvarbu, kurioje vietoje pradėsite savo kelionę, svarbiausia ir vienintelė žaidimo sąlyga - padaryti septynias nuotraukas kiekvienų sėkmės vartų fone ir su jomis atvykti į Skuodo informacijos centrą. Visų dalyvių, sėkmingai įvykdžiusių žaidimo sąlygas, laukia prizai!

*Patarimas

Nors žaisti galima iki spalio mėn. 1 d., nelaukite paskutinės žaidimo dienos, kad sėkmė nenusisuktų ir prizai nesibaigtų J

Dunikos pelkė

Dalintis nuoroda el. paštu

Kontaktai

Galerija

Atsiliepimai

Filtras