Švč. Trejybės bažnyčia

Skuodo miesto centre lankytojus pasitinkanti Švč. Trejybės bažnyčia – vienas ryškesnių miesto architektūrinių akcentų. Šiandieninė šventovė saugo ilgą istoriją, atspindinčią ne tik paties Skuodo, bet ir čia stovėjusių bažnyčių istorinę raidą bei kaitą.

Skuodo katalikų bažnyčios ištakos siekia dar XVI amžių:  1572 m. Skuodo privilegijoje nurodoma, jog miesto taryba įpareigota ne tik pastatyti naują bažnyčią, bet ir išlaikyti senąją. Pirmąjį medinį maldos namų pastatą apie 1614 m. pastatė Vilniaus vaivada Jonas Karolis Chodkevičius. Bėgant laikui, dėl Bartuvos upės keliamos grėsmės, 1725 m. kunigaikščio Kazimiero Sapiegos iniciatyva pastatyta nauja medinė bažnyčia, kurią konsekravo vyskupas Antanas Domininkas Tiškevičius. Ji buvo naudojama iki pat 1835 m. gaisro.

Dabartinė Švč. Trejybės bažnyčia iškilo XIX a. penktajame dešimtmetyje tuometinio klebono Tomo Sudimto rūpesčiu. Šią šventovę 1850 m. iškilmingai konsekravo Žemaičių vyskupas Motiejus Kazimieras Valančius. Manoma, jog šios bažnyčios autorius – iš Žemaitijos kilęs architektas Kalenda (dar vadinamas Kalėda). Apie jį savo raštuose užsimena ir pats vyskupas M. K. Valančius.

1944 m., per Antrąjį pasaulinį karą, bažnyčia buvo apgriauta, numušti jos bokštai. Vėliau, naujai paskirto klebono Stanislovo Vaitelio dėka, bažnyčioje vyko tvarkybos darbai, tačiau jų metu bokštai atstatyti tik iš dalies. Nepaisant karo negandų, pavyko išsaugoti 1891–1896 m. Luknių kaimo ūkininkų – Kazimiero Dirksčio, Motiejaus Girdžiūno ir Juozapo Paulausko – lėšomis nulietus tris varpus. Išlikę autentiški varpai dekoruoti paveikslais ir ornamentinėmis juostomis, juos taip pat puošia originalūs įrašai.

Šiandien Skuodo Švč. Trejybės bažnyčia – ryškus romantizmo architektūros pavyzdys. Tai stačiakampio plano dvibokštis pastatas su pusapskrite apside. Šventovės eksterjere aiškiai akcentuojamas akmens mūro medžiagiškumas, kurį pagyvina baltai nutinkuoti elementai – rustuotos mentės, langų ir durų apvadai, karnizai, piliastrai, frontonas bei bokštai, užbaigti varpo pavidalo šalmais. Bažnyčios šventorių juosia tvirta akmenų mūro tvora, o prie pagrindinio įėjimo lankytojus pasitinka raudonų plytų koplytėlė. Šventoriaus teritorijoje taip pat stovi XIX a. pastatyta varpinė.

Virtualų turą galite rasti čia