Šv. Roko išpažinėjo koplyčia

Ylakių miestelio kapinėse stūksanti ir lankytojus iš tolo pasitinkanti Šv. Roko išpažinėjo koplyčia iš pirmo žvilgsnio primena bažnyčią. Ir šis vizualinis panašumas nėra atsitiktinis – jį lėmė tuometinių statybų metu įvykę projekto pakeitimai.

Pirminiame žinomo švedų kilmės architekto Karlo Eduardo Strandmann’o projekte pastatas buvo suplanuotas kaip neogotikinė koplyčia su stačiakampe presbiterija ir žemu uždaru prieangiu. K. E. Strandmann‘as tuo metu jau buvo pelnęs pripažinimą kaip išskirtinis istorizmo (neogotikos stiliaus) meistras, suprojektavęs ne vieną sakralinį objektą ir kituose Lietuvos miestuose. Ylakių koplyčios pagrindiniame fasade, po neaukštu trikampiu frontonu, architektas buvo numatęs įkomponuoti smailiaarkę nišą su stambiu langu-rože, šoniniuose fasaduose – išdėstyti didelius langus su masverkais ir laiptuotus kontraforsus, o interjere smailėjančio kryžminio skliauto ramstines arkas atremti į vidinius kontraforsus.

Tikrąjį pastato architektūrinį vaizdą nulėmė statybų aikštelėje priimti sprendimai. Spėjama, jog koplyčios statybas prižiūrėjęs inžinierius-architektas K. O. Kuntzelis pirminį architekto K. E. Strandmann‘o planą pakeitė: vietoje numatyto žemo prieangio iškilo masyvus dviejų tarpsnių keturkampis bokštas su frontonais ir aukšta smaile. Dėl šio ambicingo inžinerinio-architektūrinio sprendimo iš esmės pakito pastato proporcijos ir koplyčia įgavo išraiškingą tikrai bažnyčiai būdingą siluetą.

Ši 1904 m. pastatyta raudonų plytų neogotikinė koplyčia, savyje sujungusi švediška estetika dvelkiantį Strandmann‘o projektą ir K. O. Kuntzelio ambicijas, šiandien garsėja didžiausiais šiaurės Žemaitijoje rugpjūčio mėnesį vykstančiais Šv. Roko atlaidais. Šios iškilmės turi gilias tradicijas ir yra tapusios gyvu viso regiono kultūriniu bei dvasiniu traukos centru.

Objektas nuotraukose užfiksuotas 2026 m.