Kivylių dvaras – buvusio dvaro sodyba, esanti Kivylių kaime, Aleksandrijos seniūnijoje, Skuodo rajone, 2,5 km į šiaurės rytus nuo Aleksandrijos. Pasiekiamas iš kelio 170 Mažeikiai - Skuodas . Išlikęs dvaro gyvenamasis namas priklauso privatiems asmenims, sutvarkytas, prikeltas kultūriniam gyvenimui.
Dvaro istorija susijusi su Simono Daukanto giminės šaka – jo vyriausioji sesuo Anastazija Daukantaitė 1829 m. ištekėjo už Kazimiero Kaunackio ir išvyko gyventi į Kivylius. Čia iki 1910 m. buvo saugoma S. Daukanto biblioteka, kitas palikimas.
Dvaras suklestėjo apie 1923 m., valdant daktarui Ferdinandui Kaunackiui. Tuomet Kivylių dvaras buvo vienas stambiausių Kretingos apskrities dvarų, ūkinis ir kultūrinis centras, kuriame buvo įsteigta pirmoji privati ligoninė dabartiniame Skuodo rajone. Pavyzdinį dvarą lankė aukšti svečiai: apie 1928-1932 m. lankėsi prezidentas Antanas Smetona, į Kivylius buvo užsukęs būsimas Latvijos prezidentas Karlis Ulmanis. Pavyzdingai tvarkomas ūkis augino olandų veislės galvijus, bekonus, retesnių rūšių naminius paukščius. 1929 m., iki žemės reformos, dvarui priklausė 17 gyvenamų, ūkinių ir kitų pastatų: rūmai, ligoninė, pieninė, kumetynas, tvartai ir kt. Pastatai buvę mediniai, tik ligoninė – mūrinė, raudonų plytų.
Po daktaro mirties 1935m. prasidėjo dvaro nuosmukis, buvo praskolintas. 1938 m. iš banko buvusį Kaunackių ūkį nupirko agronomas Kazimieras ir mokytoja Petronelė Baltrukoniai, tačiau naujieji savininkai 1944 m. pasitraukė į Vakarus. Daugelio dvaro pastatų netekta per Antrąjį pasaulinį karą, pokarį, kolūkiųkūrimąsi. Iki šių dienų išliko tik vienas gyvenamasis namas. Jame buvo įsikūrusios kolūkiečių šeimos, viename gale laikytos kiaulės. Mirus paskutiniams namo gyventojams, pastatas buvo paliktas likimo valiai, ilgainiui suniokotas.
Išlikusio gyvenamojo namo amžius skaičiuojamas maždaug nuo 1840 m. Atgimimo metais svarstyta dvarą pritaikyti kultūrinėms reikmėms. 1994 m. Amerikos lietuvio gydytojo Ferdinando Vytauto Kaunackio rūpesčiu sodybos kieme pastatytas stogastulpis. Apie 2010 m. dvarą įsigijo privatūs asmenys, kurie sutvarkė sodybą, pritaikė kultūriniam gyvenimui. Nuo 2013 m. čia vyksta tradiciniu tapęs Valstybės dienos minėjimo renginys, vyksta Skuodo rajono literatų poezijos skaitymai, kultūrinės–edukacinės veiklos dienos.
✨ Kivylių dvarvietės pasakojimai ✨
Juozas Vyšniauskas kviečia leistis į kelionę per laiką ir žmonių likimus:
-
Kaunackai – Simono Daukanto giminės pasididžiavimas
Sužinokite, kodėl ši šaka laikoma iškiliausia ir kaip ji susijusi su Lietuvos istorija. -
Slaptoji lobynė – Daukanto kūrybos saugojimas
Net 50 metų Kaunackų ūkyje slėptos knygos, rankraščiai ir laiškai – neįkainojamas mūsų tautos palikimas. -
Gydytojas, pastatęs ligoninę kaime
Ferdinandas Kaunackis 1914 m. įkūrė 16 vietų ligoninę Kivyliuose ir savo pavyzdingu ūkiu garsino visą apskritį. -
Valstybei tarnavęs gydytojas
Nuo Sedos apskrities vyriausiojo gydytojo kaizerinės Vokietijos metais – iki apskrities viršininko atkūrus Lietuvos valstybę. Jo bendradarbiavimas su Povilu Plechavičiumi paliko ryškų pėdsaką istorijoje. -
Generolas Povilas Plechavičius
Ne tik kariuomenės žmogus – bet ir prieškario Skuodo verslininkas bei kultūros globėjas. -
Akmenų muziejaus įkūrėjo šaknys
Kivyliai – Vaclovo Into, garsaus gydytojo ir Mosėdžio akmenų muziejaus pradininko, gimtinė. -
Dvaro iškilimas ir nuopuolis
Kaip Kivylių dvaras klestėjo Kaunackių laikais ir kodėl prarado savo didybę sovietų „išvaduotojams“ atėjus. -
Asmeninė istorija
Kaip mudu su žmona Liuda atradome Kivylių dvarvietę ir pradėjome čia naują gyvenimo skyrių.
Atsiliepimai