Lietuvos partizanų kapai

1941 m. birželio mėn.sukilėlių, Lietuvos partizanų ir rezistentų kapas.

Šiame 1941 m. birželio mėn. sukilėlių, Lietuvos partizanų ir rezistentų kape palaidoti: 1941 m. birželio sukilėliai, kovoję ir žuvę kautynėse su raudonarmiečiais Ylakių vlsč.: Kazimieras (Kazys) Balvočius, g. 1887 m. gyv. Kriaunų k., Ylakių vlsč., Mažeikių aps., žuvęs 1941-06-28 Ylakaičių k., Ylakių vlsč., Juozas Kauneckas, g. 1909 m., gyv. Kervių (Viršilų ?) k., Ylakių vlsč., žuvęs 1941-06-23 (28 ?) Ylakių vlsč., Pranas (Petras) Klova, g. 1915 m., gyv. Kervių (Viršilų ?) k., žuvęs 1941-06-28 Milvydžių k., Ylakių vlsč., Valis Visockas (Visockis), g. 1905 (1916 ?) m., gyv. Kervių k., Ylakių vlsč., žuvęs 1941-06-28 Ylakaičių k., Antanas Žitkus, g. 1919 m., gyv. Gonaičių k., Ylakių vlsč., žuvęs 1941-06-28 Ylakaičių k., 1995-05-28 šalia žuvusių Birželio sukilėlių kapo palaidoti iš Ylakių NKVD-MVD-MGB Ylakių vlsč. poskyrio ir stribų būstinės teritorijoje buvę pakasti partizanų ir rezistentų palaikai: 1946-05-21 naktį Gėsalų k., Ylakių vlsč., MVD Ylakių vlsč. poskyrio stribų ir MVD kariuomenės kareivių surengtoje pasaloje prie partizanų rėmėjo Narvilo sodybos žuvęs Žemaičių apygardos Alkos rinktinės Ylakių kuopos partizanas ir operaciją tęsiant žuvę Klauseikių k. kaimo gyventojai: Birželio sukilėlis, Ylakių kuopos partizanas Edvardas Bičkus, Silvestro, g. 1910-08-08, gyv. Kervių k., partizanas nuo 1946 m. balandžio mėn. Jam 2008-06-02 pripažintas Kario savanorio statusas, Pranas Gedminas, g. 1914 m., gyv. Klauseikių k., Ylakių vlsč., Letukis, g. 1929 m., gyv. Klauseikių k., kiti: Birželio sukilėlis, Ylakių kuopos partizanas Pranas Mickus, Juozo, g. 1914-12-24, gyv. Kervių k., Ylakių vlsč. Suimtas 1946-10-06 MVD Ylakių vlsč. poskyrio stribų dėl žuvusio brolio partizano Juozo Mickaus atpažinimo ir nužudytas NKVD Ylakių vlsč. poskyryje. Jam 2003-01-29 pripažintas Kario savanorio statusas, pagal liudininkų surinktus duomenis galėjo būti palaidoti (nors palaikai neatpažinti): 1946-10-05 Kervių k. apylinkėje, Ylakių vlsč. partizanų surengtoje pasaloje su MVD karine čekistų grupe žuvę Žemaičių apygardos Alkos rinktinės Ylakių kuopos partizanai ir partizanų rėmėjas: Ylakių kuopos vado pavaduotojas Juozas Mickus, Juozo, g. 1912 m., gyv. Ylakaičių k., Ylakių kuopos partizanas Antanas Gūžė, g. 1913 m., gyv. Viršilų k., Ylakių vlsč., Ylakių kuopos partizanas Edvardas Reimontas, g. 1914 m., gyv. Viršilų k., Ylakių vlsč., 1946-12-28 naktį Kervių k., Ylakių vlsč. apylinkėje netoli partizanų rėmėjo Jono Butos sodybos kautynėse su MVD Ylakių vlsč. poskyrio karine grupe žuvę Žemaičių apygardos Alkos rinktinės partizanai: Birželio sukilėlis, Ylakių kuopos partizanas Steponas Kakštys-Lazdynas, Domo, g. 1919 m., gyv. Kervių k., Ylakių vlsč., Birželio sukilėlis, Ylakių kuopos partizanas Rapolas Petrauskas, Stasio, g. 1914 m. gyv. Vabalų k., Ylakių vlsč., Žemaičių apygardos Alkos rinktinės partizanų rėmėjas Juozas Lekstys, g. 1919-09-22, gyv. Viršilų k., Ylakių vlsč. Suimtas 1946-12-28 naktį, bandė bėgti ir buvo nušautas (kt. šaltinyje nurodoma, kad 1946-10-03 suimtas Ylakių stribų. Kartu su dviem suimtaisiais surišti spygliuota viela ir išvežti link Sedos. Parvežti jau negyvi. Palaikai išmesti į iškastas duobes šalia NKVD-MVD-MGB Ylakių vlsč. poskyrio pastato buvusioje daržinėje ir užpilti kalkėmis). Jam 2003-05-14 pripažintas Laisvės kovų dalyvio statusas, 1953-02-03 Pašilės k., Sedos r., partizanų rėmėjos Stefanijos Tautvydienės sodyboje įrengtame bunkeryje kautynėse su MGB Sedos r. skyriaus stribais žuvę Žemaičių apygardos Kardo rinktinės Skuodo (Skirmanto) kuopos partizanai: Birželio sukilėlis, Skuodo (Skirmanto) kuopos būrio vadas Vaclovas Stočkus-Artojėlis, Izidoriaus, g. 1920 m. Remezų k., Ylakių vlsč., partizanas nuo 1947 m., Birželio sukilėlis Kazys Švirkštas, Kazio, g. 1913 m., gyv. Gailaičių k., Ylakių vlsč., partizanas nuo 1945 m., kiti: Birželio sukilėlis, partizanas Petras Jonauskas-Uola, Petro, g. 1921-04-29 Stripinių k., Ylakių vlsč., gyv. Lūšės st., Židikų vlsč. Partizanas nuo 1944 m., nušautas 1946-07-24 tarp Židikų ir Ylakių, Mažeikių aps., MVD Ylakių vlsč. poskyrio viršininko Ivanovo. P. Jonauskui-Uolai 2002-04-04 pripažintas Kario savanorio statusas, Alkos rinktinės Ylakių kuopos partizanas Izidorius Matutis, gyv. Gailaičių k., Ylakių vlsč., žuvęs 1947-02-24 MGB Mažeikių aps. skyriaus surengtoje pasaloje Gricaičių k., Ylakių vlsč., Birželio sukilėlis, partizanas Jonas Petrikas-Atominis, Domininko, g. 1908-12-27 Paluobės k., Ylakių vlsč., gyv. Šulpetrių k., Ylakių vlsč. Partizanas nuo 1944 m., žuvęs 1947-01 Barstyčių vlsč., Mažeikių aps., karinės čekistų operacijos metu. Palaikai 1947-01-13 MVD Ylakių vlsč. poskyrio darbuotojų pakasti ŠV kryptimi, 50 m atstumu nuo apleisto MVD Ylakių vlsč. poskyriui priklausančio pastato. Jam 2003-12-03 pripažintas Kario savanorio statusas, Petras Šarapnickas, gyv. Medsėdžių k., Ylakių vlsč., 1945 m. išvežtas į lagerį Karelijoje, 1947 m. grįžo į Lietuvą. Nušautas NKVD kareivių (Ylakių stribų) 1947 m. prie Luobos upelio, Ylakių vlsč., Alkos rinktinės Ylakių kuopos vadas Adomas Tamašauskas-Parašiutas, Adomo, g. 1921 m. gyv. Kivylių k., Ylakių vlsč., žuvęs 1947-09-21 Klauseikių k., Ylakių vlsč., netoli Petrutienės sodybos įrengtame bunkeryje MGB vidaus kariuomenės kareivių vykdytos karinės čekistų operacijos metu, LLA Žemaičių legiono (vėliau Žemaičių apygardos) Ylakių kuopos vadas Pranas Želvys-Barzda, Vincento, g. 1910 m. Mockaičių k., Ylakių vlsč. Lietuvos kariuomenės karininkas. Nacistinės okupacijos metais suimtas, kalintas Salaspilio koncentracijos stovykloje Latvijoje. Prasidėjus 2-ajai sovietinei okupacijai partizanavo Suvalkijoje, vėliau Ylakių vlsč., 1945-08-05 paskirtas LLA Žemaičių legiono Ylakių kuopos vadu, 1947-08-23 naktį nusišovė Kaukolikų k., Skuodo vlsč., negyvenamoje sodyboje apsuptas MGB Ylakių vlsč. poskyrio čekistų grupės kariškių. Jam 1999-11-15 pripažintas Kario savanorio statusas, 1997-09-12 šioje kapavietėje buvo palaidoti iš kūdros prie Barstyčių mstl. miško perkelti: 1947-04-25 Laumių k. apylinkių miške, Sedos vlsč., netoli Leono Malakausko sodybos įrengtame bunkeryje kautynėse su MGB vidaus kariuomenės 32-ojo šaulių pulko kareiviais žuvę Žemaičių apygardos partizanai: Žemaičių apygardos štabo viršininkas Vytautas Ruzgys-Algimantas, Vinco, g. 1920 m., gyv. Trumplaukės k., Ylakių vlsč. Klierikas, partizanas nuo 1945 m., Vytautas Stočkus, Izidoriaus, g. 1930 m., gyv. Remezų k., Ylakių vlsč., Juozas Vičiulis, Juozo, g. 1930 m., gyv. Trumplaukės k., 1997 m. savavališkai Skuodo Šaulių kuopos vado V. Viršilo ir Leono Šilgalio, spėtina, šiame kape, palaidotas: Žemaičių apygardos Kardo rinktinės Skuodo (Skirmanto) kuopos partizanas Juozas Kontenis, Juozo, g. 1917 m., gyv. Laumių k., Barstyčių vlsč., 1946-11 Geldėnų k., Sedos vlsč., Onos Narmontienės sodyboje nušautas jos sūnaus Vacio Miliaus. Palaikai buvę užkasti bulvių duobėje. Po trijų savaičių partizanai bendražygio palaikus iškasė ir palaidojo Lukošaičių k. kapinėse (kt. duomenimis, J. Kontenis buvo Žemaičių apygardos Kardo rinktinės Mosėdžio (Tautvaišos) kuopos partizanas, žuvus, tėvas palaikus išpirko iš stribų ir palaidojo Lukošaičių k., Mažeikių aps., kleve, po kuriuo palaidojo sūnų, išpjovė kryžių). Antkapiniame paminkle įamžinti suimti, kalėjimuose ir lageriuose žuvę partizanai, kurių pakasimo vieta nėra išaiškinta. Tai šių partizanų simbolinis kapas: Žemaičių apygardos vadas Fortunatas Ašoklis-Pelėda, Silkoša, Juozas Vilkas, Kazimiero, g. 1907 m., gyv. Raudonių k., Ylakių vlsč. 1942-1944 m. – Lietuvos pasipriešinimo nacistinei okupacijai dalyvis, LLA narys. 1944 m. pabaigoje pradėjo telkti partizanus kovai prieš sovietų okupaciją. Nuo 1945 m. rudens – LLA Žemaičių legiono štabo viršininkas, nuo 1946-05-25 – Žemaičių apygardos vadas. Atkūrė sunaikintą štabą, sudarė Kardo, Alkos, Šatrijos rinktines, organizavo partizanų junginių ryšius, rengė mobilizacijos planus. Suimtas 1946-09-19 MGB Telšių aps. skyriaus. Kalintas MVD Telšių aps. skyriaus išankstinio sulaikymo kameroje (KPZ). 1946-09-21 ten nusižudė (pasikorė). Jam 2004-12-01 pripažintas Kario savanorio statusas, Bronius Bičkus, Silvestro, g. 1912-12-12, gyv. Kervių k., Ylakių vlsč. Suimtas 1941-01-02 NKVD Mažeikių aps. skyriaus už viešą antisovietinę propagandą. Kalintas Šiaulių kalėjime, 1941-08-23 išvežtas į Gorkio kalėjimą Rusijoje, vėliau į Unžlago lagerį. Gorkio Ypatingojo pasitarimo 1943-05-15 nuteistas 10-iai metų. Mirė lageryje 1943-06-05, Feliksas Veitas (Valis ?), Antano (Mato ?), g. 1887 m., gyv. Gėsalų k., Ylakių vlsč. Suimtas 1940-07-28, kalintas Šiaulių kalėjime, 1941-08-23 išvežtas į Gorkio kalėjimą, Rusijoje. Ten 1942-03-10 mirė, Kazys Veitas, Felikso, g. 1924 m., gyv. Gėsalų k. Suimtas 1941-01-21, kalintas Šiauliuose, 1941-08-23 išvežtas į Gorkio kalėjimą. Ten 1942-03-10 mirė. Pastaba: 1941 m. birželio sukilėliai po kautynių palaidoti kapinėse, 1995 05 28 iš įvairių pakasimo vietų iškasti, surinkti ir šiame kape, šalia sukilėlių, palaidoti 18-os partizanų palaikai.
1941 m. birželio sukilėlių, Lietuvos partizanų ir rezistentų kapui (u.k. 25036)  yra suteiktas Valstybės saugomo objekto statusas.

Lietuvos partizanų kapai  randasi  Narvydžių kapinėse Skuodo r. Narvydžių km. Kapų g. 1990 m. birželio 30 d. iš Skuodo r. Šačių sen. Erslos k. miškelio perkelti ir čia palaidoti: 1948-07-12 Kretingos aps. Mosėdžio vlsč. Erslos k. kautynėse su MGB Mažeikių aps. skyriaus stribų ir MGB kariuomenės 32-ojo šaulių pulko kareiviais žuvę Žemaičių apygardos Alkos rinktinės partizanai: Žemaičių apygardos Alkos rinktinės vado pavaduotojas Pranas Liutikas-Bizūnas, g. 1918 m., gyv. Paluobės k., Ylakių vlsč., Mažeikių aps. Partizanavo nuo 1947 m., Ignas Kaupas-Žaibas, g. 1925 (1920) m., gyv. Mažujų Rūšupių k., Skuodo vlsč., Kretingos aps. Žemaičių apygardos Kardo rinktinės Mosėdžio (Tautvaišo) kuopos Prano Žalimo-Juodbėrio būrio, vėliau – Žemaičių apygardos Alkos rinktinės partizanas, Adolfas Liutikas-Plienas, g. 1926 m., gyv. Paluobės k., Ylakių vlsč. Alkos rinktinės partizanas, Silvestras Skurvydas-Žvaigždė, g. 1923 (1927) m., gyv. Šulpetrių k., Ylakių vlsč. 1946 m. pabėgęs nuo mobilizacijos į sovietų armiją, tapo Alkos rinktinės partizanu, Stanislovas Žadauskas-Perkūnas, g. 1925 m., gyv. Užluobės k., Skuodo vlsč., 1947 m. pabėgęs nuo tremties tapo Alkos rinktinės partizanu. 1990-10-26 iš Skuodo r. Lenkimų sen., Žemytės k. vadinamo „Pečiulinės miškelio” buvo perkelti ir šalia palaidoti: 1950-05-29 į šiaurės vakarus nuo Lenkimų mstl., Lenkimų vlsč., Kretingos aps., netoli gyventojos Kazimieros Jonušaitės sodybos kaudamiesi su MGB vidaus kariuomenės 32-ojo šaulių pulko kareiviais ir MGB Lenkimų vlsč. poskyrio stribais žuvę Žemaičių apygardos Kardo rinktinės Salantų (Tauragio) būrio partizanai: Kardo rinktinės Salantų (Tauragio) būrio vado pavaduotojas Augustinas (Augustas) Baužys-Šubertas, g. 1917 m. Lenkimų k., Skuodo vlsč., gyv. Lenkimų mstl., nuo 1948 m. būrio vado pavaduotojas, Kazys Daržinskas-Narūnas, g. 1927 (paminkle 1918) m. Mikulčių k., Mosėdžio vlsč., gyv. Šauklių k., partizanavo nuo 1949 m., Kazimiera Jonušaitė, g. 1923 m., gyv. Rėvos k., Lenkimų vlsč., Kretingos aps., Žemaičių apygardos Kardo rinktinės Salantų (Tauragio) būrio vado pavaduotojo Augustino Baužio-Šuberto asmeninė ryšininkė.
2016 m. lapkričio 09 d. Lietuvos partizanų kapai įrašyti į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą ir suteiktas unikalus kodas 38569.

Lietuvos partizanų užkasimo vieta ir kapai.

Lietuvos partizanų užkasimo vieta ir kapai (nacionalinio reikšmingumo lygmens registrinis objektas: unikalus kodas - 39050) – partizanų laidojimo ir atminimo vieta pietvakarinėje Skuodo rajono savivaldybės teritorijos dalyje, Mosėdyje (Mosėdžio seniūnija), 0,2 km į pietvakarius nuo Mosėdžio akmenų muziejaus, Bartuvos dešiniajame krante.

Laidojimo ir atminimo vieta yra Bartuvos slėnio pietiniame pakraštyje esančioje saloje, palei kurios pietrytinį kraštą teka upė, o iš kitų pusių juosia senvagė. Rytų pusėje į salą veda medinis tiltelis, nutiestas virš senvagės. Salos rytinėje dalyje stovi akmeninės koplytėlės pavidalo paminklas žuvusiems partizanams atminti. Už jo, pietvakarinėje ir šiaurinėje salos dalyje eksponuojami į akmenų muziejų atvežti apeiginiai akmenys, iš kurių du – su dubenimis.

Teritorijos plotas – 1 108 m2.

Paminklas akmenų mūro, stačiakampės stačiasienės koplytėlės pavidalo, su stambių akmenų mūro kontraforsais kampuose. Priekiniame fasade yra vertikali stačiakampė niša su įstiklintu mediniu langeliu, už kurio viduje stovi masyvi Švč. Mergelės Marijos Sopulingosios, o abipus jos nedidelės Švč. Jėzaus Širdies ir Skaisčiausios Dievo Motinos Širdies skulptūros. Po niša yra vario lydinio lentelė su užrašu: „LIETUVOS PARTIZANŲ UŽKASIMO VIETA IR KAPAI 1944-1953 m.“. Prie paminklo šiaurės, vakarų ir pietų fasadų pritvirtinti vario lydinio skydai su Vyčio kryžiumi, Vytimi ir Gediminaičių stulpais.

Akmeninės lentelės su žuvusiųjų pavardėmis: „ADOMAUSKAS JUOZAS - AIDAS, KRISTUPAS/ ADOMAUSKAS JULIJONAS – MEDUTIS/ ADOMAUSKAS VALIS / APULSKIS VALERIJONAS (VALIS) – GAILENIS/ BERNIUS KAZYS/ BĖRONTAS JUOZAPAS/ BRUŽAS POVILAS – PIKULIS/ BRUŽAS STASYS – REKORDAS/ BUTKUS PRANAS/ ČIUNKA VALERIJONAS – DRAGŪNAS/ DARGIS ALFONSAS – ALUTIS/ DONĖLA PRANAS/ EGLINSKAS ANTANAS – MARGIS/ GADEIKIS PETRAS - GIRĖNAS, ROBINZONAS/ GRAMALIAUSKAS LEONAS – BANGINIS/ GRAMALIAUSKAS SIMONAS / HANS/ JONUŠAS PRANAS – EDMUNDAS/ KAŠTAUNAS JUOZAS - ŠERNAS, ŠARŪNAS/ KINČIUS LEONAS – VIKRUOLIS/ LIEBUS ADOLFAS – TREINYS/ LUKOŠIUS KAZYS/ MICKUS FELIKSAS – ERELIS/ MICKUS JUOZAS - ŽAIBAS, TANKAS/ MOCKUS ANTANAS – PERKŪNAS/ MOTIEJAUSKAS (MATIEJAUSKAS) PRANAS/ PAULAUSKAS PRANAS – ALGIMANTAS/ PETROŠIUS ALEKSAS – BERŽAS/ RAMANAUSKAS BRONIUS – AUDENIS/ RANCAS ALFONSAS – PAPARTIS/ RAUDAVIČIUS (RAUDYS) LEONAS – BELENIS/ RIAUKA JONAS - GRUODIS (STUDENTAS)/ RIEPŠAS PRANCIŠKUS – ŠARŪNAS/ RIEPŠAS PRANCIŠKUS – ŠLYŽYS/ SKERSIS FELIKSAS - BAČKELĖ (BAČKA)/ SKERSIS LEONAS - KLEVAS/ SKERSIS LIUDAS – PALIOMSKIS/ SKIRUTIS JUOZAS/ SODŽIUS PRANAS - RUPLYS, BIJŪNAS/ STASIENĖ (ZUBAITĖ) VERONIKA – GULBĖ/ STONKUS JONAS – ARDAS/ ŠLEIDERIS JUOZAS – BUNZA/ TAUČIUS ANTANAS/ VAURAS BRONIUS – BITĖ/ VAURAS JONAS/ VAURAS LIUDAS/ VASERIS PRANCIŠKUS (PRANAS)/ PETRAS BUKAUSKAS-ŠLEŽAS/ JUOZAS BUKAUSKAS-SKIEDRA/ VACLOVAS MAŽONAS-AUKLĖTINIS/ KOSTAS NEVARDAUSKAS-MĖNULIS“. Stogas kryžminio plano, akmeninis. Virš jo centre kyla metalinis ornamentuotas kryželis.

Paminklo aukštis – 2,9 m, plotis ir gylis – 1,30 m.

Bartuvos upės slėnyje buvusiose žvyrduobėse Mosėdžio enkavedistai ir stribai 1944–1953 m. užkasdavo Mosėdžio valsčiuje žuvusių Kardo rinktinės, daugiausia Maumedžio-Tautvaišo (Mosėdžio), taip pat Skroblo-Skirmanto (Skuodo) bei Slyvos-Tauragio (Salantų) kuopų partizanų ir NKVD–MVD–MGB Mosėdžio poskyrio būstinėje nužudytų suimtų gyventojų palaikus. Prieš tai partizanų palaikai buvo niekinami miestelio aikštėje.

Sovietmečiu vykdant įvairius žemės judinimo darbus šioje vietoje buvo aptinkama žmonių kaulų. Kuriant Bartuvos slėnyje Respublikinio unikalių akmenų muziejaus lauko ekspoziciją, teritorija buvo sutvarkyta.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro duomenimis šioje vietoje ilsisi 32 partizanų – Juozo Adomausko, Valerijono Apulskio, Juozapo Beronto (Bieronto), Povilo Bružo, Stasio Bružo, Prano Donėlos, Petro Gadeikio, Leono Gramaliausko, Simono Gramaliausko, Hanso (vokiečių kareivio), Prano Jonušo, Juozo Kaštauno, Leono Kinčiaus, Adolfo Liebaus, Kazio Lukošiaus, Juozo Mickaus, Alekso Petrošiaus, Broniaus Ramanausko, Leono Raudavičiaus (Raudžio), Jono Riaukos, Pranciškaus Riepšo, Felikso Skersio, Leono Skersio, Liudo Skersio, Juozo Skiručio, Prano Sodžiaus, Jono Stonkaus, Broniaus Vauro, Jono Vauro, Liudo Vauro ir 2 neatpažintų partizanų, taip pat galimai 9 partizanų – Valio Adomausko, Valerijono Čiunkos, Alfonso Dargio, Felikso Mickaus, Antano Mockaus, Prano Motiejausko, Prano Paulausko, Antano Taučiaus, Pranciškaus Vaserio palaikai.

Čia palaidotiems ir pokariu žuvusiems Karo rinktinės partizanams atminti 1991 m. mosėdiškiai pastatė paminklą (architektas Alfredas Gytis Tiškus, meistras Vladas Lumbys).

Lietuvos partizanų kautynių, žūties ir sovietinio teroro vieta randasi Gėsalų k. (kordinatės 21.751, 56.297(WGS)). 1946 m. gegužės naktį iš 21 į 22 d. septyni Mažeikių aps. Ylakių vlsč. veikusio Žemaičių apygardos Alkos rinktinės Ylakių kuopos (Vadas Kazimieras Venckus-Antanas, Adomaitis) partizanai atėjo į Gėsalų k. gyventojo Juozo Norvilo sodybą, Ylakių vlsč., Mažeikių aps., pasiimti maisto. Sodyboje pasalavo MVD Ylakių vlsč. poskyrio stribai ir MVD kariuomenės kareiviai. Pasaloje žuvo: partizanas Edvardas Bičkus, g. 1910-08-08, gyv. Kervių k., Ylakių vlsč., Mažeikių aps. Lietuvos šaulių sąjungos Gėsalų k. kuopos narys, 1941 m. birželio sukilėlis. Partizanavo nuo 1946 m. balandžio mėn. Jis 2008-06-02 pripažintas kariu savanoriu, kaimo gyventojai: Pranas Narvilas, g. 1930 m., gyv. Gėsalų k., Ylakių vlsč. Sodybos savininko sūnus (palaikai buvo įmesti į degančią klėtį), Julija Kubilienė-Verkilaitė, gyv. Gėsalų k., Ylakių vlsč., Rapalis (Rapalas), gyv. Gėsalų k., Ylakių vlsč. 1946-05-22 rytą tęsdami karinę čekistų operaciją Klauseikių k., Ylakių vlsč., MVD Ylakių vlsč. poskyrio stribai ir MVD kariuomenės kareiviai nušovė kaimo gyventojus: Praną Gedminą, g. 1914 m., kuris karinės operacijos metu arė lauką, Letukį, g. 1929 m. 1946-10-05 Kervių k. apylinkėse, Ylakių vlsč., Mažeikių aps., partizanų surengtoje pasaloje kaudamiesi su MVD karine čekistų grupe žuvo trys Žemaičių apygardos Alkos rinktinės Ylakių kuopos partizanai ir partizanų rėmėjas: Juozas Mickus, g. 1912 m., gyv. Ylakaičių k., Ylakių vlsč., Žemaičių apygardos Alkos rinktinės Ylakių kuopos vado Kazimiero Venckaus-Antano, Adomaičio pavaduotojas, Antanas Gūžė, g. 1913 m., gyv. Viršilų k., Ylakių vlsč., Edvardas Reimontas, g. 1914 m., gyv. Viršilų k., Ylakių vlsč. 1941 m. birželio sukilėlis, Kazys Zavuckas, buvęs Kervių apylinkės pirmininkas. Partizanų rėmėjas. Visų šiose abiejose kautynėse žuvusiųjų partizanų ir Klauseikių kaimo gyventojų palaikai buvo atvežti į Ylakių mstl. ir niekinti jo aikštėje priešais Ylakių Švč. Mergelės Marijos bažnyčią, vėliau užkasti NKVD-MVD-MGB Ylakių vlsč. poskyrio ir stribų būstinės teritorijoje. 1995-05-05 žuvusiųjų partizanų artimųjų rūpesčiu buvusio NKVD-MVD-MGB Ylakių vlsč. poskyrio ir stribų būstinės sklype buvo vykdomi kasinėjimai, kurių metu rasti dviejų suaugusių vyrų ir vieno jaunuolio palaikai be rankų plaštakų ir kojų pėdų. Remiantis archeologo nuomone, giminių pasakojimais ir liudininkės J. Bičkuvienės atsiminimais (1946 m. gegužyje Ylakių turgavietėje mačiusios numestus ir niekintus partizanus), buvo nustatyta, kad tai partizano Edvardo Bičkaus ir Klauseikių k. gyventojų Prano Gedmino bei Letukio palaikai. Toliau kasinėjant, gegužės 9-13 d. rasti dar 18-os žuvusių ir nukankintų partizanų, partizanų rėmėjų ir ryšininkų palaikai. Jų asmenybės neišaiškintos. Visų rasti palaikai buvo palaidoti Ylakių mstl. kapinėse prie 1941 m. birželio 23-28 d. žuvusių sukilėlių (1941 m. birželio sukilėlių, Lietuvos partizanų ir rezistentų kapas (25036, L984). 2008-10-19 Gėsalų k., Aleksandrijos sen., Skuodo r., 1946 m. žuvusiems partizanams ir gyventojams pastatytas dizainerio Romo Navicko sukurtas tipinis ženklas.

Lietuvos partizanų kautynių, žūties ir sovietinio teroro vieta 2017 m rugsėjo 28 įrašyta į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą ir suteiktas unikalus kodas 39051.

Lietuvos partizanų kautynių ir žūties vieta Žalgirių k.

1944 m. pabaigoje Kretingos aps. Mosėdžio vlsč. Šatraminių-Žalgirių-Ledžių-Peldinės miškuose ėmė burtis pirmieji partizanai, tai - daugiausia tarnybos sovietų armijoje stengiantys išvengti jaunuoliai, taip pat pasiryžusieji kovoti už Lietuvos laisvę prieš sovietų okupantus. Visi jie sudarė Lietuvos laisvės armijos (LLA) Žemaičių legiono kovotojų būrį, 1945 m. pavaldų Kazio Kontrimo suburtai ir Alkos rinktinei priklaususiai Klevo kuopai. Būrys veikė Mosėdžio ir Skuodo valsčiuose, jam vadovavo buvęs Lietuvos vietinės rinktinės savanoris Zigmas Apulskis-Starkus, Vladas, nuo 1944 m. rudens slapstęsis Šatraminių-Žalgirių miškuose. Z. Apulskio būriui priklausė ir partizanų grupė, kuriai vadovavo Bronius Kliauga, vokiečių okupacijos metais dirbęs pardavėju Skuodo vlsč. kooperatyve. 1945-08-03 apie 700 NKVD pasienio kariuomenės 23-iojo pasienio būrio ir RA 347-osios šaulių divizijos kareivių Kretingos aps., Mosėdžio vlsč. Mosėdžio ir Žalgirių k. apylinkėse miške vykdė karinę čekistų operaciją, tuo laiku nušautas partizanas: Leonas Jablonskas (Jablonskis), g. 1911 m. Mosėdžio vlsč., Kretingos aps., gyv. Žalgirių k., Mosėdžio vlsč., Kretingos aps. Ūkininkas. Partizanavo nuo 1945 m. Jis 2009-12-18 pripažintas kariu savanoriu. Operacijos metu sudegintos penkios Žalgirių kaimo sodybos: Karalių, Simučių, Narvydų, Jablonskių ir Riepšų. B. Kliauga pasiūlė vyrams pasiduoti. Jo paklausė Pranas Meškys, Aleksandras Einikis, jo brolis Valerijonas, Pranas Donėla ir Juozas Šopaga. Vyrai buvo suguldyti kaime ant griovio krašto ir du iš jų nušauti: Aleksandras (Aleksas) Einikis, g. 1921 m., gyvenęs Šatraminių k., Mosėdžio vlsč., Kretingos aps. Nuo 1944 m. slapstėsi Šatraminių-Žalgirių ir kituose miškuose vengdamas mobilizacijos į sovietų kariuomenę. Partizanavo nuo 1945 m., Pranas Meškys, g. 1920 m., gyv. Šatraminių k., Mosėdžio vlsč. Nuo 1944 m. spalio mėn. slapstėsi Šatraminių-Žalgirių ir kituose miškuose, vengdamas mobilizacijos į sovietų armiją. Partizanavo nuo 1945 m. 1945-08-03 Šekų kaimo miške nušautas ir šios grupės partizanas Kazimieras (Kazys) Karalius, g. 1922 (1926 ?) m. Šekų k., Mosėdžio vlsč., gyv. Kulių k., Kulių vlsč., Kretingos aps. Darbininkas. 1945 m. gimtinėje slapstėsi nuo mobilizacijos į sovietų armiją. Ryšininko, partizano L. Jablonsko (Jablonskio) palaikai buvo palaidoti Mosėdžio mstl. kapinėse. Partizanų Aleksandro (Alekso) Einikio ir Prano Meškio palaikai buvo užkasti Mosėdžio mstl. kapėse vad. pakaruoklių dalyje. Partizano Kazimiero Karaliaus palaikai slapčia palaidoti senosiose Daukšių k. kapinėse, dab. Skuodo sen., Skuodo r.

Lietuvos partizanų kautynių ir žūties vieta 2017 m rugsėjo 28 įrašyta į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą ir suteiktas unikalus kodas 39049.

Lietuvos partizano Kazimiero Karaliaus kapas.

004 m. buvusios ant K. Karaliaus kapo buvo pastatytas antkapis gelžbetoninis kryžius (h 0,93, storis 0,09 m). Kryžius pastatytas ant betoninio pamatėlio. Prie kryžiaus kryžmos pritvirtintas lieto metalo Nukryžiuotojo galvos bareljefas, žemiau, skydo vaizdo laukelyje – iškilaus Vyčio kryžiaus ženklas. Apatinėje kryžiaus dalyje, priekyje, pritvirtinta juodo akmens (granito) plokštė (0,28x0,23 m). Joje užrašyta „PARTIZANAS/ KAZYS / KARALIUS /

Kazimieras (Kazys) Karalius, g. 1922 m. Šekų k., Mosėdžio vlsč., Kretingos aps. Gyveno Kulių k., Kulių vlsč., Kretingos aps. Darbininkas. 1945 m. gimtinėje slapstėsi nuo mobilizacijos į sovietų armiją. LLA Žemaičių legiono Klevo kuopos Zigmo Apulskio-Starkaus Vlado būrio Kliaugos grupės partizanas. Žuvo 1945-08-05 kaudamasis su siautusiais NKVD pasienio kariuomenės 23-iojo pasienio būrio ir Raudonosios armijos 347-osios šaulių divizijos kareiviais Šekų miške.Žuvęs 1945.

Lietuvos partizano Kazimiero Karaliaus kapas 2017 m. gruodžio 15 d. įrašytas į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą ir suteiktas unikalus kodas: 41762.