Prie Skuodo rajono savivaldybės pastato 2003 m. iškilęs paminklas (skulptorius Marius Grušas, architektas Adomas Skiezgilas) įprasmina vieną iškiliausių XVI a. asmenybių – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valstybės veikėją, diplomatą ir Skuodo miesto įkūrėją Joną Jeronimą Chodkevičių.
1568 m. už ypatingus nuopelnus valstybei, Lietuvos didysis kunigaikštis Žygimantas Augustas Jonui Jeronimui Chodkevičiui amžinai nuosavybei suteikė žemės valdas Žemaitijoje. Tų pačių metų rugpjūčio 5 d. Chodkevičių giminei atiteko Grūstės ir Gintališkės valsčiai su 91 kaimu, o rugpjūčio 8 d. – Skuodo miestelis, įsikūręs kairiajame Bartuvos krante, bei Raudupio, Kvimpių, Keinų ir Trūbalių kaimai Viešvėnų valsčiuje. Gruodžio 9 d. Lietuvos didysis kunigaikštis dar kartą oficialiai patvirtino Grūstės valsčiaus dovanojimą, taip galutinai įtvirtindamas Chodkevičių nuosavybę.
Grūstės valsčiuje Jonas Jeronimas Chodkevičius įkūrė Bareikių (Borejkowo) miestą, kurį pavadino legendinio Chodkevičių giminės pradininko vardu. 1568 m. inventoriuje nurodoma, jog čia buvo suformuoti 93 sklypai su namais, stovėjo bažnyčia, veikė turgavietė, o gyvenimas virė šešiose – Skuodo, Gėsalų, Livonijos, Bažnyčios, Platelių bei Dvaro – gatvėse. Miesto ekonominį pagrindą sudarė solidžios valdos – 86 valakai ir 20 margų ariamos žemės, besiribojusios su Ylakių kaimo žeme. Manoma, kad Bareikių miestą XVII a. pradžioje sudegino švedai. Nepaisant to, XIX a.–XX a. pirmojoje pusėje jį buvo bandoma lokalizuoti į pietvakarius nuo Ylakių, prie Erkšvos alkakalnio.
1572 m. šalia tuometinio Skuodo miestelio, dešiniajame Bartuvos upės krante, Jonas Jeronimas Chodkevičius pagal iš anksto parengtą planą pradėjo kurti naują miestą, kurį savo garbei pavadino Johanesburgu (vok. Johannesburg – Jono miestas). Siekdamas paspartinti ekonominį augimą bei pritraukti amatininkus ir pirklius iš Livonijos bei kitų vokiškų kraštų, 1572 m. gegužės 17 d. jis suteikė miestelėnams Magdeburgo (savivaldos) teisę. Tuo pačiu metu Jono Jeronimo Chodkevičiaus valdos Žemaitijoje dar labiau išsiplėtė: mainais už valdas Svisločėje (dabartinėje Baltarusijoje) iš Lietuvos didžiojo kunigaikščio jis gavo Kretingos valsčių su 13 kaimų bei dar du kaimus (Kiauleikius ir Rūdaičius) iš Palangos valsčiaus.
Išpažindamas evangelikų liuteronų tikėjimą, Jonas Jeronimas Chodkevičius iš pradžių aktyviai rėmė reformacijos judėjimą ir Skuode pastatė evangelikų liuteronų bažnyčią. Jo valdymo metais protestantų įtaka Žemaitijos seniūnijoje buvo itin stipri. Visgi, veikiant kontrreformacijos judėjimui, apie 1570–1572 m. didikas priėmė katalikybę bei prisidėjo prie Vilniaus jėzuitų kolegijos ir akademijos įkūrimo.
Objektas nuotraukose užfiksuotas 2026 m.

Atsiliepimai