Notėnų Šv. Kotrynos bažnyčia

Šv. Kankinės Kotrynos bažnyčia stovi Notėnų kaime, Notės (Salanto dešiniojo intako) slėnio kairiajame krante.Bažnyčia medinė, kryžminio plano, dvibokštė. Šventoriaus tvora akmenų mūro. Gintališkės seniūnas Notėnų kapų koplyčiai 1789 m. dovanojo sklypą žemės, o vietoj koplyčios pastatė bažnyčią. Po kurio laiko Gintališkės klebonas persikėlė į Notėnus, kur gyveno iki 1853 m. Bažnyčia 1906 m. padidinta, pakeisti supuvę sienojai, pristatytas bokštas.
1929 m. įkurta parapija. Nuo 1977 m. Notėnų bažnyčią aptarnavo skuodiškis kunigas Stanislovas Vaitelis (1906–1990), (1949–1956 m. ištremtas; palaidotas šventoriuje). Jis išdažė bažnyčią, atnaujino jos stogą. Rudens pradžioje visi kraštiečiai renkasi į Notėnus, į „obuolinius atlaidus“.
Notėnų Šv. Kotrynos bažnyčią puošia originalūs šventoriaus vartai. Šie vartai iki Antrojo pasaulinio karo buvo kitokie – abiejų vartų pusėje esančiose nišose anksčiau stovėjo skulptūros. Per karą jos dingo. Remontuojant apgriautus vartus, visose nišose už stiklo buvo įstatyti paveikslai.
Šalia bažnyčios prie gatvės esantį neaukštą metalinį kryžių caro valdžios metais pastatė parapijos moterys, kad jų vyrai ir sūnūs sveiki grįžtų iš karo.

Notėnų bažnyčios kilnojamasis paveldas.

Altorius su skulptūromis (registrinė kultūros vertybė: unikalus kodas – 14930 ; senas registro kodas – DV4019) – lokalizuojasi Notėnų bažnyčios centre, jis yra bažnyčios didysis altorius. Altorius medinis, dviejų tarpsnių su 6 skulptūromis. Apatinis tarpsnis suskaldytas 4 kolonomis, siaurėjančiomis į viršų. Abiejose pusėse stovi po medinę skulptūrą: kairėje moteris sukryžiuotomis ant krūtinės rankomis, dešinėje – moteris, pakėlusi dešinę ranką. Abu tarpsnius skiria laužtos formos amtablementas, frizas papuoštas kubo formos pjaustytu ornamentu. Virš karnizo dvi sėdinčių angeliukų skulptūrėlės Centre paveikslas „Šv.Antanas“ (aliejus, drobė, neturįs meninės vertės). II tarpsnyje tarp kolonų stovi apaštalų Petro ir Povilo skulptūros, Altoriaus viršus užbaigiamas I tarpsniui analogišku amtablementu. Centre ovalo formos paveikslas „Šv.Jurgis“.

Altoriaus aukštis – 7 m, plotis – 4,3 m. Povilo, Petro skulptūrų aukštis 1 m, Izidoriaus, Lauryno skulptūrų aukštis - 60 cm, paveikslas „ Šv. Kotryna“ – 2,70 x 1,50 m, paveikslas „Jėzaus širdis“ 1 x 0,6 m.

Paveikslas „Jėzaus krikštas“ (registrinė kultūros vertybė: unikalus kodas – 14931 ; senas registro kodas – DV4020) – stovi pastatytas Notėnų bažnyčios šventoriaus koplyčioje. XIX a., liaudies tapyba, aliejus, drobė, 137 x 85 cm. Dviejų figūrų kompozicija: kairėje klūpantis ant akmens upelio vandenyje Kristus, dešinėje, aukščiau – Šv. Jonas. Virš jų – balandis. Fone kairėje žalias medis. Koloritas žalsvas. Piešinio proporcijos netikslios, figūrų liemenys pailgėję. Paveikslo rėmai daryti liaudies meistro, barokozuoti.

Stacijos (XIII-XIV) (registrinė kultūros vertybė: unikalus kodas – 14932 ; senas registro kodas – DV4021) – kabo ant Notėnų bažnyčios sienų. XIX a. pabbaigoje, liaudies tapyba, aliejus, drobė, 78x70 cm. XIII stacija vaizduoja Kristų prieš Pilotą, XIV – Kristaus dėjimą į karstą.

Paveikslas „Šv. Kotryna“ (registrinė kultūros vertybė: unikalus kodas – 15368 ; senas registro kodas – DV4433) – kabo Notėnų bažnyčioje. XIX a., aliejus, drobė. Vertė- meninė. Paveikslo išmatavimai 70 x 60 cm.

Varpas I (registrinė kultūros vertybė: unikalus kodas – 13652 ; senas registro kodas – DV2506) – kabo Notėnų bažnyčios varpinėje, naudojamas religinių apeigų metu. Pagamintas iš žalvario 1788 metais. Varpo skersmuo 70 cm, aukštis 56cm.

Varpas II (registrinė kultūros vertybė: unikalus kodas – 13653 ; senas registro kodas – DV2507) – kabo Notėnų bažnyčios varpinėje (ji yra tame pačiame pastate kaip ir bažnyčia ir dar vadinama „ varpnyčioje“), varpas naudojamas religinių apeigų metu. Pagamintas iš žalvario 1843 metais. Varpo skersmuo 55 cm, aukštis 44 cm.

Vargonai  stovi Šv. Kankinės Kotrynos bažnyčioje, Notėnų kaime.  Jie stovi muzikos choro centre. Notėnų bažnyčios 1873 m. inventoriuje rašoma: „chore stovi remonto reikalaujantys 13 balsų vargonai“. Veikiausiai į bendrą registrų kiekį buvo įskaičiuoti varpeliai ir būgnas.
Vargonai buvo sutaisyti 1877 m., tai liudija įrašas ant registro Fliet Major vamzdžio:

1877 roku M. nanowo przereperował i Miechow przekleił/ Szczero Życzliwy Mayter z Wlosci Szkódskiey teiże Parafij z Wlasnego Maiątku Zankiszki. Dominik [P]inewicz (liet. – „1877 m. vargonus naujai suremontavo ir dumples perklijavo tikrai tinkamas meistras iš Skuodo valsčiaus ir tos parapijos, iš nuosavo Zankiškių dvaro Dominikas [P]inewiczius“).

Vargonai kapitaliai remontuoti 1981 ir 1997 m. – juodi drožinėti klavišai buvo perklijuoti plastikinėmis plokštelėmis, pakeisti registrų pavadinimai, perdirbtas vamzdynas, dauguma autentiško vamzdyno sunaikinta.
Barokinį prospektą sudaro tipinė dviejų aukštų šoninių bokštų, centrinio žemesnio bokštelio ir dviejų tarpinių laukelių lenktais karnizais kompozicija, kuri buvo itin dažna Vilniaus vėlyvojo baroko vargondirbystės meistrų tarpe. Šios barokinio prospekto kompozicijos Lietuvoje aptikta net 70-ies metų laikotarpiu: seniausias fragmentiškai išlikęs pavyzdys – vargonai Prienų bažnyčioje (1767–1769 m.), bene vėliausi – Kantaučių (1815 m.) ir Eigirdžių (1835–1836 m.) bažnyčiose.
Griežykla yra kairėje vargonų pusėje. Klaviatūros diapazonas C–d’’’ – tokia apimtis buvo būdinga XVIII a. pabaigos–XIX a. pirmos pusės vargonuose Lietuvoje, be Notėnų vargonų minėtini vargonai Kantaučių ,Sedos, Lieplaukės, Vitsodžio, Buclavo (Baltarusija) ir kt. bažnyčiose.
Dumplės pleištinės, dvejos, originalios.
Dauguma vamzdžių, oro skirstymo dėžė, mechanika yra autentiški.