Sriauptų kaime ne taip toli nuo lankytojų mėgstamos Lenkimų poilsiavietės ir Simono Daukanto klėtelės, kadaise tankiu ąžuolynu apaugusioje žemėje, kur medžių šaknys siekia protėvių laikus, gimė ypatingas kultūrinis objektas – skulptūrų parkas „Margio giria“. Nors sovietmečiu daugybė ąžuolų buvo iškirsta, ši vieta neprarado savo dvasios – o likę medžiai tapo gyvu ryšiu tarp praeities ir šiandienos.
1990-aisiais atgavus nepriklausomybę senoji protėvių žemė sugrįžo tikriesiems jos paveldėtojams. Būtent iš šios gilios pagarbos žemei gimė idėja ją paversti kūrybos ir pasakų erdve. 2013 m., pasinaudojus projektinėmis lėšomis, įvyko tarptautinis skulptūrų pleneras, subūręs menininkus iš Estijos, Kaliningrado ir Lietuvos. Plenero metu parke iškilo 16 akmeninių skulptūrų, vaizduojančių personažus ir motyvus iš įvairių tautų pasakų. Rodos, šaltas, amžinas akmuo čia įgavo formą ir emociją – virto pasakojimu. Visas parkas išsidėstęs natūralios gamtos apsuptyje, tarp likusių ąžuolų, tarsi susijungdamas su senosios girios dvasia.
Parko įgyvendinimo viziją padėjo realizuoti menininkas V. Poška, kurio kūrybinis indėlis buvo itin reikšmingas. Ši vieta tapo ne tik meno erdve, bet ir poilsio oaze – įrengta poilsiavietė kviečia stabtelėti, pasėdėti tarp ąžuolų, pajusti gamtos ritmą, pasinerti į pasakų pasaulį ir pasiklausyti... galbūt akmenų tylos.
Atsiliepimai