Laukių ąžuolas – 2025 metų Lietuvos medis!
2025 m. spalio 22 d. Lietuvos Respublikos Seime apdovanoti nacionalinio konkurso „2025 metų Lietuvos medis“ nugalėtojai. Konkursą organizavo Lietuvos arboristikos centras kartu su Seimo Aplinkos apsaugos komitetu. Jo tikslas – išrinkti išskirtinį medį, kuris atstovaus Lietuvai 2026 metų Europos medžio rinkimuose.
Lietuvoje šis konkursas organizuojamas nuo 2016 metų. Vienas svarbiausių jo tikslų – atpažinti Lietuvos kraštovaizdyje ir kultūroje reikšmingus medžius, turinčius išskirtinių biologinių, dendrologinių, istorinių ar bendruomeninių savybių, bei skatinti visuomenės dėmesį medžiams, jų priežiūrai ir žmogaus ryšiui su gamta.
Rukų kaime, Ąžuolo gatvėje, nuo seno augo galiūnas ąžuolas. Ilgą laiką jis buvo primirštas ir žinomas tik vietos gyventojams. Prasidėjus 2025 metams, aktyvus Rukų bendruomenės narys Aleksandras Metrikis iškėlė idėją sutvarkyti ąžuolo aplinką. Nuo ankstyvo pavasario prasidėjo aplinkos tvarkymo darbai. Jo paraginti ir įkvėpti žmonės rinkosi tvarkyti ąžuolo aplinką: vežė akmenis, įrengė taką link medžio, sėjo žolę, o patį ąžuolą apjuosė akmenine tvorele.
Sodybos šeimininkas Jonas Buivydas, atvėręs ąžuolo erdvę visam kaimui, pasiūlė medžiui suteikti istorinį Laukių ąžuolo vardą. Taip jis buvo vadinamas senais laikais, nes šioje vietoje kartų kartos gyveno Laukių giminė. Pamažu prie ąžuolo atsirado Laukių ąžuolo lenta, aplinką papuošė didingi akmenys, o Gintautas Petrauskas pagamino ąžuolinį suolą.
Ąžuolas buvo išmatuotas: apimtis – 5,10 m, lajos plotis – 28,35 m, aukštis – 27 m.
Rukų kaimo bendruomenės narė Egida Skurdauskienė ėmėsi organizuoti Ąžuolo pagerbimo šventę. Šių metų rugpjūčio 10 dieną šalia ąžuolo įvyko jauki ir prasminga šventė, subūrusi Rukų bendruomenę, bičiulius ir gausų būrį svečių.
2025 metų konkursui buvo pateikti 23 išskirtiniai medžiai iš įvairių Lietuvos vietovių, simbolizuojantys gamtos stiprybę ir žmonių ryšį su istorija bei bendruomene. Viešas balsavimas elektroninėje erdvėje leido visuomenei išrinkti savo favoritą. Konkurso „Lietuvos medis 2025“ nugalėtoju tapo Laukių ąžuolas, surinkęs net 3 436 balsus.
2026 metais šis medis atstovaus Lietuvai Europos medžio rinkimuose, kurių nugalėtojai bus paskelbti kovo pabaigoje, ceremonijoje Europos Parlamente Briuselyje.
Laukių ąžuolo legenda
Seniai seniai, kai pasaulis dar kvepėjo pirmuoju lietumi, o vėjai kalbėjo medžių kalba, Rukuose gyveno Pranciškus ir Barbora Laukiai. Jie neturėjo rūmų ar turtų – tik darbščias rankas ir meilę žemei. Vieną rytą jie pasodino ąžuolą – medį, kuris turėjo augti stiprus ir saugoti šią žemę.
Iš mažos sėklos, pasodintos giliai į dirvą, ąžuolas pamažu kilo į dangų. Žmonės tikėjo: šis medis kalbės už juos net tada, kai jų pačių jau nebebus. Taip jis augo kartu su penkiais jų sūnumis – Benediktu, Juozapu, Kazimieru, Mykolu ir Steponu.
Jauniausiasis sūnus Steponas Laukys 1896 m. vedė Moniką Mosteikaitę ir pradėjo statytis namus ant tėvų žemės – šalia ąžuolo. Metai bėgo, o medis vis tvirčiau leido šaknis, jo šakos tiesėsi į dangų tarsi maldai iškeltos rankos.
Laukiams gimė keturi vaikai: Justė, Agnieška, Steponas ir Jonas. Dar būdami maži, jie eidavo prie ąžuolo ne šiaip sau – o pabūti tyloje. Atsisėsdavo, atsiremdavo, patylėdavo. Kaip sakydavo senoliai: „Kai širdis ilgesį neša, tik medis jį supranta.“
Kai Stepono sūnus Jonas 1930 m. vedė Julijoną Kubiliūtę, ąžuolas jau metė platų šešėlį. Julijona gyveno daugiau nei šimtą metų ir mėgo kartoti: „Šis ąžuolas – šimtametis senolis, traukiantis žmones tarsi šviesa traukia drugelius.“ Po mišių žmonės rinkdavosi jo paunksmėje – šokti, dainuoti, tartis, švęsti ir mylėti.
Jonas ir Julijona susilaukė vienintelės dukros Joanos. Ji visą gyvenimą praleido po ąžuolo ramybe, klausydamasi lapų šnarėjimo – tarsi protėvių šnabždesių.
Joana ištekėjo už Algirdo Kalendros ir susilaukė keturių vaikų: Algirdo, Vytauto, Birutės ir Rasos. Rasa liko gyventi Laukių gimtinėje. Ji mylėjo šią vietą – kur medžio šaknys siekia giliai, o šakos remiasi į dangų. Tarsi širdis ieškotų šaknų, tarsi dvasia ilgėtųsi lėtesnio laiko, tarsi viduje žinotų: čia tikra, čia namai.
Rasa iškeliavo amžinybėn, palikdama vyrą Joną Buivydą ir du sūnus – Mantą ir Dainių.
Šiandien Rukuose jau auga šeštoji Laukių karta. Su pagarba ir meile ji dėkoja ąžuolui už pavėsį, už tylą, už buvimą kartu. Ir mūsų visų pažadas – mylėti tai, kas lėta, saugoti tai, kas gyva, išgirsti tai, kas nekalba, bet visada yra šalia – kaip medis, kaip žemė, kaip žmogaus širdis.
Tegyvuoja Laukių ąžuolas dar ilgai ilgai. ?
Atsiliepimai