Daukšių k. etnoarchitektūrinės sodybos koplytėlė

Lietuvos kraštovaizdis neįsivaizduojamas be smulkiosios architektūros paminklų – koplytėlių, kurios Žemaitijoje užima išskirtinę vietą kaip gyvi tikėjimo, padėkos ir vilties ženklai. Tradiciškai jos būdavo statomos siekiant apsaugoti sodybas nuo nelaimių, padėkoti už suteiktas malones ar šeimą aplankiusią sėkmę, taip pat pažymėti svarbius įvykius. Žemaičių dievdirbiai į šiuos statinius sudėdavo visą savo talentą, derindami lakoniškas formas su unikalia medžio drožyba, todėl kiekviena koplytėlė tapdavo savitu kaimo meno simboliu.

XIX a. datuojama medinė koplytėlė – svarbus Daukšių kaimo etnoarchitektūrinės sodybos akcentas, žavintis savo meistryste. Kompaktinio tūrio statinys gana dekoratyvus – su grakščia smaile ir ažūriniais vėjalenčių drožiniais, profiliuotomis kolonėlėmis, kurios harmoningai dera su vertikaliu apkalimu. Koplytėlės viduje saugoma sakralinė kompozicija: nežinomo dievdirbio drožta Švč. Mergelės Marijos Sopulingosios skulptūra su septyniais kalavijais širdyje bei spindulių vainiku ir ją lydinčios dvi mažesnės, taip pat nežinomo meistro sukurtos, angeliukų su žvakėmis rankose skulptūrėlės.

Objektas nuotraukose užfiksuotas 2022 m.