2025 m. rugsėjo 27 d., minint Pasaulinę turizmo dieną ir Vaclovo Into 100-ąsias gimimo metines, Skuodo rajone buvo pasiektas naujas rekordas – surengtas masiškiausias dviračių žygis, skirtas pagerbti iškilią krašto asmenybę. Į jį susirinko net 288 dviratininkai, o finišą Mosėdyje sėkmingai pasiekė 280 dalyvių. Visi jie drauge įveikė 32 km maršrutą nuo Žemdirbio muziejaus iki V. Into sodybos.
Šis žygis tapo ne tik sportiniu iššūkiu, bet ir gyvu simboliu, priminusiu neeilinę Vaclovo Into – gydytojo, gamtininko, Akmenų muziejaus įkūrėjo – asmenybę. V. Intas visą gyvenimą buvo ištikimas judėjimui, sveikai gyvensenai ir gamtai: pas pacientus dažniausiai vykdavo dviračiu, po apylinkes važinėdavo dviračiu, o pirmąjį akmenį, sveriantį apie 50 kilogramų, į savo sodybą parsivežė taip pat dviračiu.
Žygio maršrutas buvo ne mažiau simbolinis – jis atkartojo V. Into gyvenimo kelią: nuo Aleksandrijos seniūnijos vietovių, kur formavosi jo asmenybė, iki Mosėdžio apylinkių, kur jis atkakliai dirbo, puoselėdamas tai, kas daugeliui anuomet atrodė neįmanoma. Dviratininkai mynė per Žemdirbio muziejų – Klaišius – Kivylius (pro paminklinį akmenį V. Intui, Kivylių dvarą) – Aleksandriją – Truikinus – Šarkę – Daujotus – Apuolę – Juknaičius – Erslą – Giršiną – Nevočius – Mosėdį.
Žygis tapo švente, subūrusia skirtingų kartų ir pomėgių žmones. Drauge jie kūrė įsimintiną akimirką – ne tik mynė pedalus, bet ir dalinosi bendrystės dvasia, istorijos svarba bei pagarba žmogui, kurio darbai pranoko jo laikmetį.
Vaclovas Intas paliko ypatingą palikimą: įkūrė pasaulyje žinomą Akmenų muziejų, surinko apie 150 000 akmenų, pasirūpino unikalia dendrologine kolekcija ir išpuoselėjo Mosėdžio miestelį, paversdamas jį išskirtiniu Lietuvos kampeliu.
Šimtmečio jubiliejaus proga pasiektas rekordas parodė, kad V. Into idėjos ir darbai tebeįkvepia – jo atminimas ir šiandien jungia žmones, keliones bei prasmingus darbus.
Atsiliepimai