Verslo naujienos

Kaip sako V. Juodsnukis, Lietuvos braškių augintojų draugija, atkurta 2000-aisiais, greitai paminės dešimtmetį. Tada Žemės ūkio rūmuose, iš naujo pažvelgus į žemės ūkio kryptis, pagrįstai buvo prisiminta ir braškininkystė. Apie pastarąją būta nemažai diskusijų, tačiau, kai į draugiją susibūrę braškių augintojai pagaliau ėmėsi konkrečios veiklos, tapo aišku, jog sovietmečiu taikytos technologijos nepasiteisina ir nebetinka. Buvusios braškių auginimo technologijos daugiau buvo pritaikytos mėgėjiškiems ūkiams, bet ne tiems, kurie turėtų orientuotis į rinką. Kaip sako braškių auginimo teoretikas ir praktikas V. Juodsnukis, savo poreikiams užsiauginti braškių didelio išmanymo lyg ir nereikia, tačiau rinkai būtinas tinkamas supratimas.

Lietuvai braškininkystė – perspektyvi žemės ūkio šaka, nes braškėms augti tinkamiausias klimatas, kai šiluma - 18-20 laipsnių. Be viso to dar reikia pakankamos drėgmės, t. y. lengvo dirvožemio. Kaip sakė V. Juodsnukis, jis ką tik grįžęs iš Ispanijos, kur teko pamatyti, kaip auginamos braškės. Pasirodo, ten didžiausia problema – vanduo, kuris netgi brangesnis už trąšas. Tad Lietuvoje, lyginat su Ispanija, kaip sakė braškininkyste užsiimantis ūkininkas V. Juosnukis, sąlygos gerokai palankesnės.

Anot braškininkyste užsiimančio ūkininko V. Juodsnukio, Lietuvoje braškes auginti leidžia visi teisiniai aktai, nebent žmonėms vis dar trūksta reikiamo aktyvumo. O pastarąjį pristabdo tai, kad, norint įveisti vieno hektaro modernų braškyną, reikia beveik 20-ies tūkst. litų. Ne kiekvienas ryžtasi tokiai investicijai. Tačiau, pasak V. Juodsnukio, 80 proc. to įveisimo sąnaudų sudaro sodinamoji medžiaga. Ir, kaip pastebi žinovas, galima gudrauti: per dvejus metus apie 10 arų galima užsodint ir, jeigu toji medžiaga elitinė, visiškai nesunku šitą plotą išplėsti iki viso hektaro. Kaip sakė V. Juodsnukis, seminare jis ir išdėstysiąs, kaip tai atlikti pačiomis mažiausiomis sąnaudomis. Anot braškių augintojų draugijos pirmininko, tokių verslinių braškių savininkų, kurie turi įsteigę vieno hektaro plotus, Lietuvoje – keturi šimtai.

Braškininkai, kaip teigė jų organizacijos vadovas, dalinai kooperuoti, vienas kitą pažįsta: bendrauja, kartu apžvelgia problemas, kainas, tendencijas. Jie nemažai vargo turi su atvežtomis iš Lenkijos braškėmis. Paradoksalu, bet uogos iš šios šalies atkeliauja jau atlikusios nuo visos Europos. Gerosios Lenkijoje užaugintos uogos pirmučiausiai pasiekia Vokietiją, Didžiąją Britaniją ar net dar tolesnes šalis.

Lietuvos braškės užauga dviem-trim savaitėmis vėliau. Vos pradėjusiems prekiauti Lietuvos braškininkams tenka susirūpinti platesne rinka, nes tada pigesnių braškių čia atveža kaimynai lenkai. Tam, kad nebankrutuotų, Lietuvos braškininkai priversti savo braškynuose užaugintas uogas vežti į Latviją, Estiją, Suomiją. Ir tai beveik užburtas ratas. Nors, kaip sakė UAB „Konsultus“ lektorius, braškininkas V. Juodsnukis, Lietuvoje braškių vartojimas pamažėl auga, šiek tiek gerėja ir jų kaina. Šiemet vidutiniškai braškės kainavusios 4 litus už vieną kilogramą. Tai jau pakankamai gera kaina, nes vieno užauginto kilogramo savikaina – trys litai. Tai susideda iš visų kaštų: dirvos paruošimo, tręšimo, skynimo ir kt.

Į Skuodą V. Juodsnukis atvyko pakviestas UAB „Konsultus“. Panašių mokymų jau yra pravedęs Plungėje, Anykščiuose, Biržuose. Tikslas, anot lektoriaus, bene pats paprasčiausias – supažindinti su braškininko ABC. Ir patarimų, pasak jo, tikrai negaila, nes nėra čia jokių paslapčių. Juolab kad ir konkuruoti mūsiškėje rinkoje dar nereikia - ji dar neužpildyta. Taigi ir braškininku tapti dar nevėlu.

Projektas remiamas ES Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos (KPP) lėšomis.

Laima SENDRAUSKIENĖ
Vidas Juodsnukis teigė ir pats turįs 15-os metų braškininkystės patirtį.